por Jose
Aiškiai parodykite, kad domitės ir susirūpinę, tačiau atsispirkite pagundai patarti. Jūsų dėmesingas klausymasis ir pastangos suvokti, ką išgyvena jūsų mylimasis, bus jam itin naudingas. Būkite empatiški ir vartokite tokius teiginius kaip „Aš tik įsivaizduoju, ką tu dabar išgyveni“ ir „Aš suprantu, kad tau labai sunku, bet aš čia dėl tavęs“.
PTSD sergančiam asmeniui gali tekti pakartotinai aptarti varginantį incidentą. Tai yra gydymo proceso dalis, todėl atsispirkite norui patarti jiems nustoti pergyventi praeitį. Svarbu gerbti jų emocijas ir atsakymus. Žinokite, kad kai kurie dalykai, kuriuos jums sako jūsų mylimasis, gali būti traumuojantys ir varginantys.
Žvilgsnio metu žmonės dažnai patiria atitrūkimo nuo savo kūno jausmą. Viskas, ką galite padaryti, kad juos „įžemintumėte“, padės. Įtikinkite juos, kad tai, ką jie patiria, yra prisiminimai ir, nors patirtis atrodo labai tikra, iš tikrųjų tai nevyksta. Priminkite jiems apie aplinką (pavyzdžiui, paprašykite apsižvalgyti uslim official kambaryje ir garsiai apibūdinti, ką mato). Skatinkite juos kvėpuoti giliai ir lėtai (hiperventiliacija padidins panikos jausmą). Venkite staigių judesių ar visko, kas gali juos šokiruoti. Prieš liesdami juos paklauskite. Jei staiga juos paliesite arba apkabinsite rankas, jie gali jaustis įstrigę, o tai gali supykdyti ar net supykti.
Dėl PTSD žmogui gali būti labai sunku valdyti savo emocijas ir impulsus. Tai gali pasireikšti kaip stiprus irzlumas, nuotaika ar agresijos priepuoliai.
Žmonės, sergantys sunkiu PTSD, gyvena nuolatinio fizinio ir psichinio streso būsenoje. Kadangi jiems dažnai sunku užmigti, tai reiškia, kad jie yra nuolat pavargę, išsekę ir fiziškai išsekę, todėl padidėja tikimybė, kad jie per daug reaguos į kasdienį stresą.
Pyktis ir agresija dažnai gali būti gilesnių emocijų, tokių kaip netektis, bejėgiškumas ar kaltė, kaukė. Pyktis dažnai gali suteikti kontrolės jausmą, o ne „nekontroliuojamą“ pažeidžiamumo ir bejėgiškumo jausmą.
Stebėkite požymius, rodančius, kad asmuo yra pernelyg susirūpinęs, nusivylęs ar piktas. Tai gali atrodyti kaip žandikaulio suspaudimas ar kumščių gniaužimas, balso pakėlimas arba nekantrumas. Imkitės veiksmų, kad sumažintumėte situaciją, kai tik pastebėsite ankstyviausius įspėjamuosius indikatorius. Stenkitės išlikti ramūs ir pasiūlykite šiek tiek empatijos bei nuraminimo žodžių. Tokiose situacijose išgirsti raminančius padrąsinančius mylimojo žodžius gali padėti numalšinti nerimą ir atkurti ramybę.
Gyvenimas su PTSD sergančiu asmeniu gali labai išsekinti, be to, galite lengvai perdegti, o tai ilgainiui nepadės jūsų mylimam žmogui. Turite nepamiršti pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata. Tai galite padaryti suplanavę laiką, kada būti toli nuo asmens. Darykite viską, kas jums patinka, kad atsipalaiduotumėte ir emociškai detoksikuotumėte. Dalyvaukite jogos pamokoje arba prisijunkite prie sporto salės. Tai priklauso tik nuo jūsų ir priminkite sau, kad dabar JŪSŲ laikas ir ilgainiui tai atitinka jūsų mylimo žmogaus interesus.
Pagalba mylimam žmogui, sergančiam PTSD, yra sudėtinga kelionė, apimanti simptomų išmokimą, jų provokuojančių veiksnių nustatymą ir dėmesingą klausymąsi. Nors svarbu palaikyti, skirkite laiko savo gerovei spręsti. Negalėsite suteikti savo paramos, jei būsite perdegę.
Mūsų akys yra glaudžiai susijusios su smegenimis. Tiesą sakant, maždaug pusė smegenų yra skirta regėjimui apdoroti. Deja, tai reiškia, kad nervų sistemos ligos dažnai yra susijusios su regėjimo ir akių problemomis. Jei turite neurologinę būklę, gydytojas gali nukreipti jus pas neuro-oftalmologą, kad įvertintų jūsų akis.
Pagrindiniai pasiėmimai:
Oftalmologas yra gydytojas, kurio specializacija yra akių ligų diagnostika ir gydymas. Neurooftalmologija yra specialybė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas akių problemoms, susijusioms su neurologinėmis ir sisteminėmis ligomis. Daugelis šių ligų paveikia centrinį regėjimą, periferinį regėjimą ir akių raumenų judėjimą.
Kai kurios sąlygos, kurias gali prireikti gydyti neuro-oftalmologu, yra šios:
Regos nervas ir tinklainė (esantys užpakalinėje akies dalyje) laikomi jūsų smegenų plėtiniais. Kai tinklainė paima regimuosius signalus, regos nervai perduoda informaciją į smegenis. Regėjimo žievė yra pagrindinė smegenų sritis, kuri apdoroja vizualinius duomenis. Todėl viskas, kas veikia šį regėjimo kelią, gali sukelti regėjimo problemų.
Bet kokia būklė, pažeidžianti regos nervą, gali paveikti periferinį regėjimą, spalvą ir sunkiais atvejais centrinį regėjimą. Regėjimo praradimas gali būti nuolatinis, jei negausite gydymo nedelsiant.
Glaukoma. Viena iš labiausiai paplitusių regos nervo ligų. Paprastai akispūdis yra padidėjęs ir sukelia laipsnišką nervų pažeidimą. Rezultatas yra periferinio regėjimo praradimas ankstesnėse stadijose ir visiškas aklumas pažengusiose stadijose.
Optinis neuritas. Ar regos nervo uždegimas. Dažniausia būklė, susijusi su optiniu neuritu, yra išsėtinė sklerozė. Optinis neuritas sukelia staigų regėjimo sumažėjimą, spalvų matymo pokyčius ir akių skausmą.
Intrakranijinė hipertenzija. Kai padidėja slėgis smegenyse, todėl regos nervas išsipučia. Kai kurie žmonės neturi simptomų, o kiti gali patirti periodinį neryškų matymą, periferinio regėjimo praradimą, dvigubą regėjimą, galvos skausmą ir pykinimą.
Optinė neuropatija. Ar regos nervo pažeidimas, kurį sukelia infekcija, uždegimas, vaistai, mitybos trūkumas arba kiti sisteminiai ir neurologiniai sutrikimai (pvz., diabetas, aukštas kraujospūdis ir autoimuninės ligos).
Šie sutrikimai yra kai kurios dažnesnės sąlygos, su kuriomis susiduria neurooftalmologai.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, gali prireikti neurooftalmologinio tyrimo:
Staigus šių simptomų atsiradimas gali kelti susirūpinimą. Pavyzdžiui, jei nukrito akies vokas arba jis staiga pablogėja, tai gali reikšti sunkiąją miasteną. Myasthenia gravis yra autoimuninė liga, sukelianti viso kūno raumenų silpnumą, įskaitant tuos, kurie kontroliuoja akių vokų judėjimą.
Jei pastebėsite, kad vienas vyzdys išsiplėtė ir yra nevienodo dydžio kaip kitas, tai gali būti artėjančio insulto požymis. Ši išvada reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Neurooftalmologijos egzaminas įvertina regėjimo aštrumą, vyzdžio reakciją, spalvų matymą, akių raumenų judėjimą, akių išlyginimą, periferinį regėjimą ir akių sveikatą. Be to, išsiplėtęs dugno tyrimas leidžia gydytojui ištirti jūsų regos nervą ir tinklainę.
Kiti specializuoti testai apima:
Regėjimo laukas patikrina jūsų periferinį regėjimą, rodydamas mirksinčias lemputes į šoną, kol fiksuojate taikinį. Bet kokios aklosios dėmės gali rodyti regos nervo pažeidimą, smegenų auglį arba kažką, kas trukdo jūsų matymo laukui (pvz., nukritusį voką).
UŠT yra neinvazinis tyrimas, kurio metu paimami jūsų regos nervo ir tinklainės skerspjūvio vaizdai. Neuro-oftalmologas naudoja UŠT, kad patikrintų optines neuropatijas ir tinklainės ligas. Pavyzdžiui, UŠT skenavimas gali aptikti regos nervo patinimą, atsirandantį sergant intrakranijine hipertenzija.
Gydytojas naudoja FA, norėdamas ieškoti nenormalių kraujagyslių arba sutrikusio kraujo tekėjimo į tinklainę ir regos nervą, kuris pasireiškia kai kuriomis optinėmis neuropatijomis. Fluoresceinas yra dažiklis, kuris švirkščiamas į ranką. Kai dažai patenka į akį, gydytojas daro įvairius vaizdus, išryškindamas akies užpakalinės dalies kraujagysles.
ERG matuoja tinklainės funkciją, o VEP – elektrinį aktyvumą regos sistemoje. Šie testai yra neskausmingi ir juos reikia uždėti ant galvos elektrodus. Jie suteikia informacijos apie tai, kaip regimieji signalai keliauja iš akies į smegenis. Galvos sužalojimai, insultas ir kitos neurologinės sąlygos gali paveikti regėjimo kelią.
Neurooftalmologas gali užsisakyti orbitos (akies lizdo) MRT arba KT vaizdą, kad pamatytų, ar už akies nėra naviko, patinimų, kraujo ar kitų problemų.
Kitais atvejais smegenų vaizdavimas yra būtinas norint ieškoti neurologinių problemų, ypač jei akys atrodo normalios, bet turi regėjimo simptomų.
Neurooftalmologai dažnai susiduria su sudėtingomis ligomis, kurios gali kelti pavojų regėjimui, bet ir gyvybei. Nedelsdami kreipkitės į savo akių priežiūros specialistą, jei pajutote bet kurį iš aukščiau paminėtų simptomų. Dažnai ankstyva diagnozė pagerina ligos baigtį.
Remiantis vis gausėjančiais tyrimais, nutukimas yra svarbus Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Naujas tyrimas rodo panašumus tarp smegenų nuosmukio nutukimo ir Alzheimerio ligos. Dėl to mokslininkai teigia, kad perteklinio svorio metimas gali sulėtinti pažinimo nuosmukį ir sumažinti demencijos riziką.
